Viena seniausių tekstilės rūšių yra linas. Lininiai audiniai buvo naudojami dar senovės Egipte. Ten linas laikytas šventu ir naudotas maldų bei aukojimų metu ir netgi mumifikuojant Egipto faraonus. Renesanso laikotarpiu linas tapo prabangos ženklu, aristokratai lininiais gaminiais puošdavo stalus, taip pat lininius gaminius naudodavo asmeninės higienos reikmėms. Linas, kaip augalas ar audinys, minimas įvairiuose senovės šaltiniuose, tarp kurių netgi Biblija. Tai rodo, kad šio augalo savybės buvo vertinamos ir naudojamos visais laikais.
Kol linas tampa audiniu, jis turi praeiti gana ilgą kelią, kadangi kietas jo stiebelis turi būti suminkštinamas ir atskiriamas. Pirmas žingsnis — lino pasėjimas. Dažniausiai linų sėklos sėjamos dirvos paviršiuje pavasarį. Kol linas subręsta iki rovimo etapo, praeina apie 100 dienų. Linai raunami kai jų stiebeliai pagelsta, o sėklos tampa rudos. Rauti linus reikia itin kruopščiai ir atsakingai, kadangi neteisingas išrovimas gali pakenkti pluošto kokybei ir pažeisti būsimo lino siūlo vientisumą. Toliau seka lino minkštinimas, kuris atliekamas naudojant vandenį, o vėliau ir džiovinimą. Tuomet linai minami specialiu įrenginiu, kuriuo daužomas ir laužomas augalo stiebelis. Taip atsiskiria kietos stiebų dalelės ir linas švelnėja. Tačiau vien mynimo nepakanka — liną reikia ilgai šukuoti, retomis specialiomis šukomis, kurios galutinai suminkština, sušvelnina ir ištiesina lino pluoštą. Priešpaskutinė stadija yra lino verpimas — lino pluoštas sukamas ant ratelio formuojant lino siūlus. Šį procesą geriausia atlikti drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, nes tai padeda tvirčiau susipinti lino plaušeliams. Galiausiai lino siūlai yra audžiami, taip išgaunant reikiamą audinį ar gaminį.
Europiečiai nuo seno mėgo naudoti lino audinį patalams dėl jo ypatingų savybių. Ir dabar Europoje jis laikomas aukščiausios kokybės audiniu. Nors minkštėja su kiekvienu skalbimu, linas ypatingai patvarus ir tarnauja dešimtmečius, jei yra tinkamai prižiūrimas. Naudodami lino užvalkalus pirmiausia pajusite natūralią lino audinio vėsą ir gaivą. Dėl šios savybės lino audinys idealiai tinka vasaros apklotams. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, linas gali sugerti ir išgarinti drėgmę bei prakaitą išlikdamas sausas. Vasarą vėsinęs audinys, žiemą suteikia malonią šilumą, todėl miegant lininiuose pataluose malonus mikroklimatas garantuotas visais metų laikais.
Tam, kad linas suteiktų maksimalų komforto pojūtį, neretai audinys yra minkštinamas prieš paverčiant jį užvalkalais. Miegas tokiuose pataluose suteikia nepatirtą prabangos, jaukumo ir kokybiško poilsio pojūtį. Taip pat svarbi lino patalynės savybė — itin paprasta ir nereikli priežiūra. Užvalkalus galima skalbti aukštoje temperatūroje, jie greitai džiūsta, o minkštinto lino gaminių nereikia ir lyginti — jų glamžyta faktūra suteikia savitą ir šiuo metu itin madingą žavesį.
Mokslininkai nustatė, kad linas apsaugo nuo daugelio ligų, ypatingai — įvairių odos sudirginimų. Unikalių antibakterinių savybių dėka ant lino nesiveisia jokios bakterijos ir grybeliai. Linas naikina kenksmingą mikroflorą, todėl tinka alergiškiems ir jautrios odos žmonėms. Tai vienas iš ekologiškiausių audinių, natūralus antiseptikas. Lininis audinys nesielektrina, todėl netraukia dulkių ir ypač rekomenduojamas elektros krūviui jautriems žmonėms.
Gamta mums dovanojo nuostabią dovaną — linus. Žmogus su išmintimi ir meile suguldė juos į unikalų audinį. Mums tereikia priimti Gamtos dovanas.
Šaltinis: http://www.encyclopedia.com/sports-and-everyday-life/fashion-and-clothing/textiles-and-weaving/linen