Jeigu nori nesuklysti - nedaryk
Paskelbta: 2016-11-10Ar Jums teko susimąstyti apie savo būtį: kodėl aš esu, kur aš esu? Kokie mano gyvenimo siekiai, vertybės? Jaučiu, kad šypsotės. Kažin ar yra toks brandus žmogus, kuris nei karto nebūtų apie tai galvojęs. Manyje ši mintis tūno nuolat. Nesakau, kad nuolat filosofuoju, bet jeigu tik kasdieniniame bėgime sustabdau save, suprantu — galvoju apie būtį. Ji man visų pirma — tai harmonija su gamta. Kai suvokiu, kad įkvėptas oro gurkšnis yra gamtos dovana… Kai akis glosto žvaigždėtas dangus, ausis glamonėja svirplių muzika… Tuomet judantys pirštai trokšta atsidėkoti už tas dovanas. Ir taip su romantiška meile širdyje sugrįžusi į kasdieninį ritmą pasiduodu darbų sūkuriui. Kaskart vis stipriau, su didesne energija dalinu save. Ir lyg aidas mano darbams sugrįžta šilti atsiliepimai, malonų šiurpuliuką keliantys įvertinimai. Ta pilnatvė ir laimė, rodos, neišsenkantis šaltinis. Ir staiga BAM…
Bet apie viską iš eilės. Gaminu naminių vilnų užpildo patalus „Labos nakties“. Priimu įvairiausius individualius užsakymus. Tad užklausa dėl čiužinuko vaikiškai lovytei nesukėlė jokių rūpesčių — buvau jau tokius gaminusi. Išbandyta, kokybiška ir patikima.
Pagal kliento pateiktus matmenis pagaminau puikų pagrindą kūdikio guoliui. Supakavau įprastoje kartono pakuotėje. Gaminys neužpildė visos dėžės erdvės, bet svarbu tilpo. Ir štai čiužinukas keliauja į siuntų paskirstymo centrą. Iš ten, per aptarnaujančio personalo rankas (galbūt kartais net ir pamėtėjant tokį visai nesunkų siuntinį), mano atsakingai pagamintas rankų darbo rezultatas lėktuvu nugabenamas į JAV. Dar keletas perduodančių rankų ir galiausiai siuntinys kliento namuose.
Su nekantrumu laukiu jau beveik kasdienybe tapusio liaupsinimo „puikiai“. Tad be jokio jaudulio atsiverčiu laišką iš šio kliento, kuriame… Netinka! Blogas! Per mažą pagaminot! Kurį laiką sėdėjau išsižiojusi… Juk matavimo juosta — ar ji colinė, ar metrinė — turi tam tikras atkarpas. Pasiūtus gaminius pamatuoju ir sutikrinu su užsakymo skaičiais. Aš tikrai nerūkau žolės… Neįsimylėjau… Skaičiai — tai ne spalvos! Kaip gali būti per mažas??!!
Sunkiai rinkdama žodžius rašau klientui prašymą: ar galėtumėte įdėję čiužinuką į lovelę pridėti matavimo juostą, nufotografuoti ir atsiųsti man įsitikinimui. Laukiu atsakymo. Praktiškai nieko kito negaliu daryti: savo darbui atsiduodu visa esybe, todėl net menkiausius brokus taisau tik pastebėtus. Kokybė man yra prioritetas, todėl niekuomet nelaukiu, ar klientas pastebės, ar nepastebės — tvarkau iškart pati pamačiusi. Taigi ir šį kartą esu stipriai įsitikinusi, kad klientas suklydo užsakydamas ir nurodydamas per mažus čiužinuko matmenis… Neprileidžiu minties, kad tai mano klaida ir taškas. Vis tik neramus kirminas graužia, o laukimo laikas pavirsta į amžinybę.
Gavau atsakymą. Su nuotraukom. Su čiužinuku lovytėje ir matavimo juosta šalia. Neviltis, sumaištis galvoje… Na ir kaip gi aš taip galėjau!!! Jis tikrai per mažas…
Net nesvarstydama pažadu klientui atsiųsti kitą čiužinuką. Bet dabar turiu daug sunkesnę užduotį: tai kokį jį gaminti, kad būtų toks, kokio reikia? Kurį laiką vyksta smegenų mūšis ir… Bingo! Supratau, kur šuo pakastas! Čiužinuką pagaminau tinkamą. Viską sugadino netinkama pakuotė: ilgoje kelionėje laisvai besivartydamas storas vilnos pluoštas pasipūtė į aukštį. Gaminio tūris išliko toks pats, bet padidėjus čiužinuko aukščiui, plotas pasidarė mažesnis. Todėl įdėjus į lovytę kraštuose trūko net po kelis colius.
Išeitis paprasta: pagaminau dėžę tiksliai tokių matmenų kaip čiužinukas, kartonas sutvirtino gaminį, neleisdamas jam deformuotis. Tad antras bandymas buvo sėkmingas. Atsiprašydama už nesklandumus numezgiau ir pridėjau prie čiužinuko jų laukiamam kūdikėliui naminių vilnų kojinytes. Pirmąjį čiužinuką prašiau pasilikti ir sunaudoti kaip paklotėlį kitoms reikmėms. Klientas liko patenkintas ir nuoširdžiai dėkojo.
Gavau eilinę pamoką: kas nedaro, tas neklysta. Bet su atvira širdimi Jums sakau — renkuosi klysti, nes mano būtis tokia.