Mes užmirštame esantys Gamtos dalis
Paskelbta: 2017-01-27Susipažinkime: esu dviejų didelių vaikų mama. Myliu gyvenimą, žmones, gamtą, meną (ne išmanau, o tik nuoširdžiai myliu).
Kuomet susimąstau apie dabartinę savo veiklą (vilnos patalų gamybą) jaučiuosi lyg būčiau viena iš jungčių tarp praeities ir dabarties. Labai vertinu tai, iš kur aš atsiradau. Įsivaizduokite — per gausybę metų kiek visko turėjo įvykti, kad mane sukurtų mano tėvai! Iš tos visos grandinės, per daugybę proproproprosenelių, per senelius ir per tėvus gavau mažytę dalelę Žmonijos patirties. Viso to pagrindas buvo suvokimas, kad esu Gamtos dalis.
Kartais protas savo vingiuose paklaidina mus, vis veda prie civilizacijos bedugnės… Prekiniai ženklai, komercinis manipuliavimas, kreivų veidrodžių įvaizdis… Net teisinėse sistemose, enciklopedijose atsiranda painiavos. Ir visa tai tik dėl vieno menkniekio — mes užsimirštame, kad esame Gamtos dalis.
Dėkoju Dievui, o gal tiksliau Mamai, kad ji sulaukusi senjorų amžiaus persikėlė iš miesto į kaimą, atgamino vaikystėje išmoktą patirtį, įkūrė natūrinį ūkį, augino avis ir… Parodė man kelią, kaip reikia elgtis su vilna.
Štai šiandieną aš čia, su Jumis. Malonu susipažinti. Linkiu lengvų sapnų!