IMG 6054a

Pramoniniai vilnos apdirbimo būdai

Paskelbta: 2017-01-25

Vilna apdirbimo metu gali būti karbonizuojama, chloruojama, balinama ir kitaip apdorojama siekiant išgauti/sukurti skirtingas vilnos savybes.

Karbonizacija

Tai augalinės kilmės (celiuliozinių) priemaišų pašalinimas iš vilnos.

1 PTnT7UtZLB1 DYN7VQLoDA2

 

Paprastoji karbonizacijos technika susideda iš šių žingsnių:

  1. Žaliavinės vilnos plovimas su nejoniniu plovikliu.
  2. Skalavimas.
  3. Mirkymas ploviklyje, pašildytame iki 20–30C temperatūros, kurio sudėtyje yra 5–7% sieros rūgšties.
  4. Dvigubas gręžimas prieš džiovinimą.
  5. Džiovinimas 60–80C temperatūroje, siekiant padidinti rūgšties koncentraciją, išgarinus vandenį.
  6. Kaitinimas 95–120C temperatūroje, tam kad augalinės priemaišos suanglėtų.
  7. Sukimas voluose — išbarstomos sudegę priemaišos.
  8. Sijojimas kratytuve, siekiant pašalinti suanglėjusių priemaišų dulkes.
  9. Mirkymas neutralizuojančiame skystyje, kurio sudėtyje yra natrio karbonato.
  10. Skalavimas su nedideliu kiekiu skalbiklio.
  11. Vilnos balinimas su vandenilio peroksidu.
  12. Galutinis džiovinimas.

1 Jk75aNNUPp7B9l cFc51Mw2

Chloru apdorota vilna

Vilnos pluošto paviršius yra nelygus, padengtas lyg mažais spygliukais. Kuomet vilna skalbiama skalbimo mašinoje ir džiovinama džiovyklėje, spygliukai vienas su kitu sukimba, ko pasekoje vilna veliasi ir traukiasi. Tam, kad to išvengti, vilna dažniausiai skalbiama rankomis arba valoma sausuoju būdu.

Siekiant padaryti vilną skalbiamą skalbyklėje, vilnos puoštas apdorojamas chloru ir padengiamas plonu polimerų sluoksniu. Tai vilnos plaukelius padaro švelniais ir lengvai praslystančiais tarpusavyje nesukimbant. Maždaug 75% "skalbyklėje skalbiamos (superwash)" vilnos yra apdorojama chloru. Deja, šis metodas užteršia vandenį neleistinais kiekiais absorbuojamų organinių halogenų (AOX) - toksinų, kurie susidaro chlorui reaguojant su anglies pagrindo junginiais. Dioksinai (absorbuojamų organinių halogenų (AOX) grupė) yra viena iš labiausiai toksiškų žinomų medžiagų. Jie mirtini žmogui. Nuotekos, susidariusios po šio vilnos apdorojimo būdo, yra su tokia koncentracija chemikalų, kad JAV nuotekų valymo įmonių įrenginiai nesugeba jų išvalyti. Todėl didžioji dalis chloru apdorotos vilnos į JAV yra importuojama iš kitų šalių.

Norint paruošti apie 1200 t skalbykle skalbiamos vilnos per metus, sunaudojami tokie kiekiai aplinką žalojančių medžiagų: 150 t natrio hipochlorito (skystas chloras), 220 t dervų, 165 t kitų pagalbinių medžiagų (sieros rūgštis, drėkinantys komponentai, putojimą mažinantys priedai ir pan.)

Štai kodėl yra svarbu, perkant skalbiamos vilnos gaminius, atkreipti dėmesį ar jie nėra apdoroti chloru.

Daugiau informacijos apie šį globalų procesą galima rasti Chloro institute.

Vilnos balinimas

Vilna balinama įvairiais būdais. Keli jų: oksidacinis balinimo metodas ir redukcinis balinimo metodas.

Oksidacinio balinimo metu naudojamas vandenilio peroksidas. Nepageidaujamas šio metodo poveikis yra greitas vandenilio peroksido skilimas į vandenį ir deguonį. Šiam procesui sulėtinti naudojami stabilizatoriai. Dažniausiai tai būna fosfatai, ypač tetranatrio pirofosfatas. Nerimas dėl fosfatais užterštų nuotekų, atsirandančių po tekstilės apdorojimo, paskatino ieškoti alternatyvių stabilizatorių paiešką - imta naudoti ir silikatus.

Redukciniame balinimo metode dažniausiai naudojami du chemikalai: natrio ditionitas ir tiokarbamido dioksidas.

Šaltiniai: http://textilelearner.blogspot.com/2011/03/bleaching-process-of-wool_6885.html#ixzz3cqQmeepY;

http://ec.europa.eu/environment/life/project/Projects/index.cfm?fuseaction=search.dspPage&n_proj_id=2888&docType=pdf;

http://www.patagonia.com/on/demandware.static/Sites-patagonia-us-Site/Library-Sites-PatagoniaShared/en_US/PDF-US/chlorine_free_wool.pdf;

http://www.woolmark.com/learn-about-wool/carbonising.